Reunjono sala: vandens malonumai. Antra dalis (2/3)

Vandens Reunjono saloje netrūksta ir praktiškai iš bet kurios vietos matysite jūrą. Bet paskutinį dešimtmetį salos pakrates pamėgo ir rykliai. Tad maudytis griežtai leidžiama ten, kur krantinę apsaugo koralų rifas arba apsauginiai tinklai. Anot vietinių, paskutinių metų ryklių aukos yra tie, kurie nepaisė ženklų. Rykliai dažniausiai puola banglentininkus, nes jie panašūs į jūrų vėžlius.

O beje, ar žinojote, jog pasaulyje yra septynios jūrinių vėžlių rūšys ir penkios iš jų gyvena ir Indijos vandenyne? Ar žinojote, jog ponia vėžlienė vieno kiaušinių dėjimo sezono metu suregs šešis lizdus po šimtinę kiaušinių? Iš vieno šimto tik vienas mažylis pasieks vandenį ir iš tūkstančio kiaušinių tik vienas sulauks suaugusio vežlio amžiaus. Ar žinojote jog ponas vėžlys niekada neatplauks į krantą ir tik ponios ten atplaukia kiaušinių dėjimo metu? Ir dar, ar žinojote jog vėžlienė deda kiaušinius toje pačioje vietoje, kur ir pati išsirito? Mes visa tai sužinojome Kelonia vėžlių ligoninėj arba sveikatos centre. Prieš kelias dešimtis metų ten buvo vėžlių veisykla, šiuo metu priglaudžianti tik nesveikus ir invalidus (vienas jų be vienos kojos, kurią jam nukando ryklys). Susipažinom ir su jų legendiniu gyventoju – Kamščiu: vėžlys, kuris turi kažkokį stuburo pažeidimą ir niekaip negali panerti. Išleisti jį į jūrą jam būtų pražūtis. Taip ir plaukios ponas Kamštis ligoninės baseine iki savo gyvenimo pabaigos. Visi kiti, pasveikę ir galintys išgyventi laukiniame pasaulyje, paleidžiami atgal. Dažnai tai daroma su mokinių klase, kuriais tokia išvyka yra puiki pamoka apie laukinę gamtą.

Vėžlių apžiūrėti galite ir natūraliau: nardydami. Nardymo krikštynos koralų rife yra puikus pasirinkimas.Man tai buvo absoliutus pirmas kartas, tai teko labai greitai išmokti sukontroliuoti kylančia paniką ir tiesiog gėrėtis. Koralai, žuvys ir net vėžlys išlindo mums pasirodyti. Taip kad, tikrai verta ir nuostabu. Mes nardėm su Blue Marine nardymo klubu, nors pasirinkimas Saint Gilles miestelyje yra tikrai didelis. Bet tikrai labai džiaugiames juos pasirinkę dėl puikiai ir saugiai praleisto laiko, bei net bandymo (kiek nevykusio, be abejo, bet iš prancūzų to tikėjausi mažiausiai) kalbėti su mumis angliškai. Krikštynų kaina apie 60 eurų, o kiti nardymo seansai šiek tiek mažiau.

Su tuo pačiu klubu plaukėme ir apžiūrėt banginių. Ar žinote kodėl banginiai žiemos metu atplaukia prie salos? Todėl jog vanduo kiek šiltesnis ir jų mažiesiems banginiukams yra mažiau plėšrūnų. Pačia pirmą pavakarę vienas banginis pasveikino savo šokiu. Ir kas įdomiausia, vietiniai, kurie mato tai kiekvienas metais, vistiek sustoję žiūri, aikčioja ir jam paploja. Važiuodami krantine, kartais matysite vidury niekur sustojusią galybę automobilių: tai reiškia jog banginis netoliese ir visi juo gėrisi.

Norint pamatyti banginių iš arčiau, reiks plaukti laivu. Mes septintą ryto (per atostogas), beveik kaip kareivukai, stovim ir laukiam instrukcijų. Mums duoda lastus ir neperšlampamą kostiumą. Mano draugas dar blaškosi sakydamas jog mes tik banginių apžiūrėt, o aš jau velkuosi. Nelabai žinau kodėl, nes žiūrėt planavom iš laivo. Tiek tos, aš noriu kavos. Išplaukus išdalina nardymo kaukes ir vamzdelius. O pamačius banginį, visus sugrūda į vandenį ir liepia plaukti nurodyta kryptim. Ką matėme, pažiūrėkit video. Laive pamatysite ir mane.

Tai turbūt buvo įspūdingiausią ką galima pamatyti. Ir dar labiau džiaugiausi pasirinkusi šį klubą, nes kituose laivuose žiūrėjo tik iš denio. Na taip, aš neturiu gražių foto, bet aš fotografavau savo akimis ir įrašiau tiesiai į smegenis. Ramybės ir didybės momentas. Banginė su savo banginuku. Ir delfinu komanda pabaigai. Kaina 60 eurų, išsankstinė rezervacija būtina. Banginiai negarantuojami.

Paplūdimyje veiklos irgi nemažai: įsigijome integralinę nardymo kaukę (rasite Decathlon parduotuvėse, kaina apie 30eurų) su kuria negilių vandenų nardymas su vamzdeliu irgi įdomus. Mane labiausiai gąsdino holoturijos, vadinamieji vandens agurkai, bet daugiau pavojų ten mažai. Nors ir tie agurkai nieko nedaro. Žuvis galite stebėti tiesiog vos įbridę, o jeigu dar turite duonos gabaliuką, tai suplauks visa komanda.

Išbandėm irklentes, kurių nuomos kaina yra penki eurai pusvalandžiui ir devyni valandai. Vandens skaidrumas leidžia puikiai stebėti vandens gyventojus iš viršaus ir tuo pačiu įdegti. Tik nepamirškite kremo nuo saulės. Kaip sakiau, žiema Reunjone yra šiltesnė nei vasara Lietuvoje.

Uolotos krantinės suteikia tikrai ypatingo grožio vaizdų, kaip ir šis pūtikas (le souffleur):

Salos pietuose esantis Piktas Krantas (Le Cap Méchant) tikrai atspindi savo vardą:

Maisto klausimas Reunjono saloje yra suvokiamas labiau kiekvienos bendruomenės ar šeimos. Tipiški patiekalai yra ir indiški, ir kiniški, ir iš Madagaskaro ar metropolinės Prancūzijos. Prie jūros, be abejo, reikia valgyti žuvį. Aš esu visiška žuvies tartaro gerbėja ir šį kartą buvau tiesiog palaiminta: tarp D.C.P. ir Ti Mahi-Mahi esančiuose Saint Gilles miestelyje, daugiau man nieko nereikėjo. Keletas nuodėmių nuotraukų čia:

  

Vietinis alus: Dodo:

Ir be abejo, romas. Bet gryną romą geria retai, o tiesiog užtaisytą su vaisiais ir palaikytą porą mėnesių ar ilgiau. O žinantis kaip lietuviškai išversti le rhum arrangé gaus daug karmos taškų, jei ir su manimi pasidalins. Nuotraukoje penkių litrų romo butelis.

Vaisiai yra Reunjono gėris. Vien Viktorijos ananasai, kuriuos taip mėgo karalienė Viktorija (va ir pavadinimo istorija). Žinot tie mažiukai, kurie labai saldūs?

Saulėlydžius galite stebėti tik vakarinėje pusėje (logiška), yra ir kavinių, ir krantinių, ir ledainių. Saulei nusileidus, oras atvėsta labai greitai. Naktinėms maudynėms žieminis oras tikrai nepalankus.

Jėgos aitvarų sporto gerbėjai, Reunjone yra specialūs paplūdimiai ir jums, bet dėl didėjančių ryklių atakų, vis mažiau žmonių tai praktikuoja. Pradedantiesiems nesiūloma mokytis šioje saloje dėl per didelio vėjo.

Ką dar galima nuveikti Reunjone prie vandens? Galima išmokti valdyti laivą ir išlaikyti laivo kapitono pažymėjimą. Galima plaukti į jūrinę žvejybą su profesionalia komanda. Prie Saint-Leu, yra parasparnių nusileidimo bazė, kuriuo siūloma nusileisti net ir vaikams (svarbu, jog nepanikuotų, minimalus amžius nelimituotas). Informacijos ieškokite čia. Dar viena ekskursija, kurios neišbandėme yra visiobul: tai toks plastikinis narvas žmonėmis laivo apačioje, iš kurio galima stebėti jūros pasaulį. Uždarytus žmones atplukdina parodyti žuvims! Tad veikti prie vandens tikrai yra ką, tik retas čia kalba angliškai.

Prancūzai tikrai nėra dideli anglų kalbos žinovai, juo labiau saloje, kur jie ieško ramaus ir tingaus gyvenimo. Mes sutikom keleta vokiečių, kurie atrodė gan vieniši ir pasimetę. Labai norintys aplankyti šią salą, galite kreiptis dėl smulkesnės informacijos ar lydėjimo ir vertimo.

Paryžiuje gyvenu jau virš dešimt metų. Dirbau gerai apmokamą, bet sunkų ir nebeįdomų darbą, baigiau humanitarinių projektų valdymo magistrą ir įsidarbinau pas Gydytojus be Sienų. Gyvenimas karo zonose, susitikimas su tradicine medicina, šuviai sekmadienį ryte.. Visa tai tapo taip arti.

Leave a Reply