Lengva juodosios Afrikos versija: Senegalas ir Gambija

Norisi atrasti, pamatyti, pakeliauti toje Afrikoje, bet baugu? Ar apvogs? Ar pavojinga? Kaip tos ligos? Ar maliariniai uodai užpuls tik išlipus iš lėktuvo? Ar ten yra gydytojų? Ką apsirengti? Ar ten tikrai nepavojinga?

Per Kalėdas norėdami saulės, nusprendėme jas sutikti šioje musulmoniškoje šalyje, kur viskas labai atvira ir nėra jokio radikalumo. Keliavome prieš Kalėdas, nuo 13 iki 25 gruodžio. Šortai ir marškinėliai: ir tikrai niekam tai netrukdo.

  • Apie skrydžius: skridome per Portugaliją, su TAP, tik rankiniu bagažu, kainavo vienam apie 250 eurų iš Paryžiaus. Bet.. skridome visiškai low season, prieš Kalėdas. Vizos nereikia. Siūlyčiau pasiimti skiepų knygelę, nes gali sugalvot iš jūsų kiek nors pinigų, bet šiaip, pasiruošimas labai paprastas. Tik, nepamiškite antimaliarinių vaistų. Maliarija sunki liga tiems, kurie ja niekada nesirgo ir tikrai ją pasigavus išsigydysite per keturias dienas (Quartum, rasite visose vaistinėse Afrikoje), bet atsigavinėsite tai dar kelias savaites. Tad siūlyčiau pasirūpinti šiuo vaistu (iš patirties rekomenduoju Malarone, bet apie tai jau pasakojau) prieš kelionę.
  • Maršrutas: mes nėrėm tiesiai į Kasamancą. Senegalo dalį tarp Gambijos ir Bisau Gvinėjos. Iš Dakaro iki Ziguinchor miesto galite keltis keltu, bet bilietais pasirūpinkite iš anksto. Kelionė turėjo užtrukti vieną naktį, bet vietoj planuoto ryto, atplaukėm per pietus, bet užtat lydimi delfinų. Plaukti galima ir kajutėse po du, ir bendroje salėje, visiems pagal norus ir piniginę. Visą informaciją apie šį keltą rasite čia. Bilietus pirkti kelias savaites prieš arba kelionės dieną. Internetu bilietų kol kas neparduoda. Mums pasisekė, vietos buvo ir kelionės dieną, nors laivas tikrai populiarus.
  • Ziguinchor yra vidutinio dydžio miestas prie uosto, tai mes iš jo skuodėm labai greitai į pajūrį. Cap Skirring yra turistų pamėgta vieta kiek per daug mūsų norams, todėl greitai susiradom taksi kuris mus pavežėjo i Diembering: tokį užmirštą kaimuką, kur viena prancūzė nusipirko namelį gyventi su savo vyru ir viskas išsirutuliojo į viešbutį. Viskas puiku, kai norisi ramybės, jūros, ramybės, knygos, ramybės ir poilsio. Bet savaitės ten tikrai nerekomenduočiau praleisti, nebent labai nori ramybės.
  • Įvairiose vietose mačiau plakatus kviečiančius dovanoti vaikams dantų šepetukus, o ne saldainius. Ir tikrai tikrai tikrai, patikėkite, tai yra geresnė idėja.
  • Apie taxi brousse, populiariausia keliavimo priemone Afrikoje.
    Taxi brousse
    Laukiam keleivių..
    Taxi brousse yra mikriukai, kuriuose gali susėsti net beveik dvi dešimtys keleivių. Juos “pasigauti” lengva – tereikia nueiti į stotį, bet kam (jumis tikrai pasirūpins vietiniai, pasiūlys ką nors nusipirkti) pasakyti kur nori važiuoti, parodys kur nueiti arba palydės. Bilietų prekeivis (pamirškite “langelius” ar kasas) pasakys kainą (nesijaudinkite, tokiose vietose kainos visiems vienodos), prisėskit kur ant bortelio ir laukit kol autobusiukas surinks reikiamą žmonių kiekį. O čia jau kaip pasiseka.. Galit išlėkt ir po penkių minučių, ar po kelių valandų. 
  • Mūsų buvo daug, labai daug.
    Kita populiari keliavimo priemonė – septynviečiai taxi. Tai paprasčiausi “sedanai”, kurio bagažinėje įrengtos trivietė galinė sėdynė. Jie kainuoja šiek tiek daugiau, bet važiuoja greičiau, stoja mažiau ir… greičiau surenką keliauninkų komandą. Siūlau rinktis vidurinę sėdimą eilę, bus patogiau. O jeigu keliaujate vienas – sėskite į priekį. Už bagažą paprašys susimokėti šiek tiek daugiau. Nors afrikietiškos mamos yra šiaip labai nuostabios, kelionėje siūlyčiau atsisėsti tolėliau nuo jų, nes dažnai jos užims ir jūsų sėdynę.
  • Mūsų kelionė tesėsi tiesiai per aplinkui: iš Diembering, atsidūrėme Kafountine. Prisipažinsiu, šiai kelionei beveik nesiruošėm, tad paskaitydavom kelionės gidą, šiek tiek internete, kai rasdavom ryšio ir keliaudavom. Kafountine atrodė smagus žvejų miestelis. O iš tiesų? Iš tiesų tai pensininkų prancūzų rojus, kur keletos devyniolikinių vietinių mergužėlių glėbyje leidžia savo senas dieneles.
    Nelabai aš jums patarsiu kur apsistoti, ar kur pavalgyti. Siūlau tiesiog eiti pagrindine gatve ir tikrai viską rasite. Nebijokit, niekas jūsų nepuls, neapiplėš, jūsų žmonos nevogs. Gal tik trimečiai ir penkiamečiai basi pasekios, pirštu parodys, sakys toubab (iš koloninių laikų likęs “baltųjų” šiek tiek familiarus pavadinimas).
  • Kafountine pašonėje yra visą Senegalą aprūpinanti sala (Les îles Korones), kurioje vietiniai jau ilgus metus augina kanapes.
    Atplaukiant į salą, pirmiausia pasitinka tūkstantmetiniai baobabai
    Jūs ten galite nuplaukti (patarčiau su gidu, kad nekiltų įtarimas), pasivaikščioti, jus puikiai sutiks, viskuo pavaišins. Bet jokiu būdu neimkite nieko nelegalaus parsivežimui. Policija tai žino ir dažnai laukia sugrįžtančių. Kodėl policija neplaukia į salą? Nes labai veikia magiškos būtybės ir užkalbėjimai, ir plaukiant apverčiami policininkų pilni laivai ir jie paskęstą. Taip, kad gnomai, baubai ir kitos mistinės būtybės apsaugo šią salą, iš kurios nakties tylumoje, išpaukia tonos žolės į Dakarą.
  • Vietiniai tikrai nesigiria ypatingai turtais, o tiesiog pasistatė kaime pagrindinę mokyklą (reiktų paminėti, jog kaimo zonose dažnai būna tik pradinės mokyklos, o pagrindinės jau keliasi į miestus), sumoką algą atvykusiai iš sostinės mokytojai ir daro viską dėl geresnio rytojaus savo vaikams.
  • Kafountine pasimėgaukite ramiu buvimu. Ten nereikia kažkur lėkti, saulei leidžiantis nueikite į uostą pažiūrėti iš žvejybos grįžtančių laivų (sutemus, ten renkasi įvairi publika, o jūs geriau eikite į miesto centrą), skaniai pavalgykite kuriame vietiniame restorane ar prie gatvės po skėčiu ant grotelių kepta žuvimi ir nueikite į paplūdimį. Ir ruoškitės kelionei į Gambiją.
    Vakarienė
  • Gambija: verta užsukti. Siauras ilgas žemės plotelis, kur gyvena į senegaliečius nepanašūs angliakalbiai rastamanai, neveltui Gambija vadinama Afrikos Jamaika.
  • Gambiškas “rojus”
    Iš Senegalo atvykus, sieną praėjome gana greitai. Tiems, kas dar nekirtote Afrikos šalių sienos, verta paminėti, jog tai gana ilga teritorija: jus taksi atveš iki paskutinio taško, nueisite prie langelio gauti štampą, kad paliekate Senegalą, vėl sėdate į automobilį ir jus nuveš iki Gambijos posto. Tenai, deja taksistas jus paliks, o nuėjus prie langelio dažnai būsite pakviestas į viršininko biuro. Ir tada… būūūūūūūūū!!!! Juokauju žinoma, bet siūlau išlikti ramiems ir mandagiems, taip išsisuksite paprasčiausiai pigiau. Lietuviams į Gambiją vizos nereikia, bet jums tikrai pasiūlys už gerą laiką susimokėti. Pakvieskite į Lietuvą, papasakokite apie gerą orą, ir tikėkitės jog viskas bus gerai. Įvairios menkos dovanėlės gali pagreitinti procedūrą.
  • Nepasakosiu jums ką aplankėm (o tiksliau neaplankėm) ar pamatėm, prisipažinsiu buvom du tinguliai, kurie jaukiai praleido porą dienų paplūdimų viename Serrakunda miesto priemiesčių. Kelionės per Afriką vargina: transportas susispaudus kaip silkėm, keliai kurie asfaltuoti prieš penkis dešimmečius, miestuose begalės žmonių, didelis eismas, įvairūs kvietimai ir siūlymai bei kasdieninis dėmesys.. Tad kartais tikrai reikia pailsėti ir pasimėgauti puikiais paplūdimiais.
  • Gambija yra olandų rojus. Jeigu kalbate olandiškai, jums bus patogu, nes ten net ir meniu olandiškas. Bet anglakalbiams dar lengviau. Vietiniai labai draugiški, mėgsta pasikalbėti. Sulauksite daug dėmesio, bet nors ir siūlys jums nusipirkti, ar dar kaip išleisti pinigus, tikrai gana neįkyriai, o atsisakius, noriai su jumis pasišnekės.
    Tobuli saulėlydžiai Gambijoje
  • Žodžiu, Gambija yra puiki šalis, ir jeigu labai labai bijote Afrikos, atlėkite tenai tik vieną savaitę pasimėgauti ir pamatysite kaip viskas paprasta ir truputėlį liūdna. Kinai ten jau stato nerealaus dydžio kompleksus, na o vietiniam beždžionių pilnam parkui, reikia po truputi trauktis. Po metų kitų, jų ten tikrai nebeliks.. Iš Gambijos kilome į viršų ir reikėjo sugrįžti į Senegalą.

  • Tie, kas “nusipelnė”, lipa į keltą pirmi 🙂

    Iš Bandžul esančio uosto, keltu persikelkite į kitą upės pusę (kelionė trumpa),


    Kelte telpa tiek žmonių ir autobobilių, kiek ten iš tikrųjų telpa.

    taksi nuveš jus iki sienos, ten vėl ta pati istorija: viršininkas jus nusives į savo biurą, jūsų paprašys susimokėti, mus išgelbėjo kažkokie kiti turistai, jis tiesiog nebeturėjo laiko ir noro su mumis laiko cackintis ir nusprendė jog kiti gal turtingesni. Tik atminkite, jog jeigu jūsų diskusija taps agresyvi ar kils konfliktas, jie turi jūsų pasą ir jie yra savoj šaly, bei jie yra ginkluoti. Taip, kad ramybė, diplomatija, didelė šypsena ir komplimentai apie jų šalį visada geriausi koziriai. Na, o kartais geriau išsiskirti su dešimt eurų, nei praleisti kelias valandas derantis.


    Vietinės turistų pripratintos gyventojos, kurios, deja, naujus kinų statybų laukus turės greitai palikti
  • Nuo sienos, nusprendėme spėti į Mbour miestą netoli Dakaro. Išties tai ideali vieta atostogoms: netoli oro uosto, jūra, nedideli kurortiniai miesteliai prie didesnio miesto, kur rasite net Auchan supermarketą. Bet… mes gana optimistiškai nusiteikę patys atsidūrėme pavojingoje situacijoje: septynviečiame supuvusiame taksi kelyje saulei nusileidus. Nebent jūs važiuojate tikrai geru automobiliu, ir tai… tikrai nepatariu to daryti. Ypatingai daug avarijų įvyksta tamsiu paros metus. Kas yra suprantama, jog nemažai europiečių iki Senegalo atvažiuodavo savo automobiliu, kuris nebepraeidavo jokių techninių kontrolių Europoje ir parduodavo čia pat. Dažnas vairuotojas taupydamas šviesos žibintus, jų tiesiog nejungia.
    Mbour nusprendėme neapsistoti, nes tai gana nemažas miestas, ir dar nukeliauti kelis kilometrus iki Ouaran (arba Warang) miestelio, bei radome puikų viešbutį, kurį prieš kelis metus įkūrė savo įmonę pardavęs belgas ir įsikūrė šiame mažame miestelyje.

    Parduotuvė

    Labai rekomenduoju šia vietą, ypatingai tiems, kas planuojate apsistoti ilgesniam laikui, jis nuomoja butus, kurie yra jo viešbučio teritorijoje. Mėnuo, sakė, kainuoja apie 500 eurų, be to gali atvykti jus pasitikti į oro uostą, papludimys (tiesa, gal nelabai švarus, bet netoliese rasite ir švaresnį) yra už kelių šimtų metrų, be to miestelyje yra ir kelios kavinės ir svarbiausių prekių krautuvė.

    Tobula vieta ir puikus priėmimas, viešbutis mažutis, baseinas švarus, gėlių krūmai sutvarkyti ir šalia bėgiojantys du šeimininko šunys bei puikiai veikiantis internetas. Ko daugiau norėt?
  • Grįžus į Dakarą, kelionė į oro uostą netikėtai prailgo. Naujasis oro uostas atidarytas prieš metus įsikūręs už 50 kilometrų nuo miesto (bet dar įsivaizduokit kiek reikia išvažiuoti iš miesto), turi puikų susisiekimą mokama autostrada. Mūsų skrydžio atgal dieną, valdžia nusprendė sumažinti kelių mokestį ir, anksčiau beveik tuščiu keliu, plūdo pusė Dakaro gyventojų ir susidarė ilgiausi kamščiai, nes už kelius sumokėti galima tik… dviejuose juostose/postuose. Nežinau koks bus eismas jums grįžtant atgal, bet tikrai nesusiruoškite paskutinę minutę. Tie penkiasdešimt kilometrų mums buvo dvi su puse valandos kelio. Jeigu važiuosite taksi, kaina maždaug 20 000 CFA.
  • Mėgstantiems nuomotis automobilius, ir keliauti patiems, tai tikrai labai įmanoma. Bet vėl… pasistenkite nevairuoti tamsiu paros metu ir pasiimkite tikrai gerą draudimą savo sveikatai!
  • Kur ką ir kada aplankyti rasite turistiniuose giduose. Siūlau kiek galima vengti turistinių vietų ir keliauti ten, kur norisi. Senegalas saugi šalis, kai gerbi vietinius papročius, tradicijas ir bendravimo normas. 

 

 

Paryžiuje gyvenu jau virš dešimt metų. Dirbau gerai apmokamą, bet sunkų ir nebeįdomų darbą, baigiau humanitarinių projektų valdymo magistrą ir įsidarbinau pas Gydytojus be Sienų. Gyvenimas karo zonose, susitikimas su tradicine medicina, šuviai sekmadienį ryte.. Visa tai tapo taip arti.

Leave a Reply